Pamokos | Pradžia (val.) | Pabaiga (val.) | Pertraukos trukmė (min) |
---|---|---|---|
1 | 8.00 | 8.35 | 20 |
2 | 8.55 | 9.30 | 20 |
3 | 9.50 | 10.25 | 30 |
4 | 10.55 | 11.30 | 30 |
5 | 12.00 | 12.35 | - |
Pamokos | Pradžia (val.) | Pabaiga (val.) | Pertraukos trukmė (min) |
---|---|---|---|
1 | 8.00 | 8.45 | 10 |
2 | 8.55 | 9.40 | 10 |
3 | 9.50 | 10.35 | 20 |
4 | 10.55 | 11.40 | 20 |
5 | 12.00 | 12.45 | - |
Pamokos | Pradžia (val.) | Pabaiga (val.) | Pertraukos trukmė (min) |
---|---|---|---|
1 | 8.00 | 8.45 | 10 |
2 | 8.55 | 9.40 | 10 |
3 | 9.50 | 10.35 | 20 |
4 | 10.55 | 11.40 | 20 |
5 | 12.00 | 12.45 | 10 |
6 | 12.55 | 13.40 | 10 |
7 | 13.50 | 14.35 | - |
1994 m. progimnaziją papuošė sieninis pano sukurtas dailininkės Genovaitės Butkevičienės. Pano atliktas senovinės sgrafito technika (2-3 sluoksniai kalkinio tinko su pigmentais). Jame susipynę istoriniai, kultūriniai ir katalikybės motyvai.
Centre: mokyklinis varpelis ir kryžius – tai mokyklos pasirinkta katalikiško ugdymo kryptis.
Pano pavaizduotas mokyklos kieme stovintis kryžius. Jo spinduliai jungia praeitį ir dabartį.
Kairėje: Vilniaus arkikatedra – Lietuvos krikšto, krikščioniškos kultūros, mokyklos atsiradimo simbolis.
M.Mažvydo „Katekizmas" – pirmoji lietuviška knyga. Knygos – mokslo, universiteto simbolis.
Dešinėje: Alfonso Lipniūno progimnazijos pastatas, 1981 m. – mokyklos atidarymo metai.
Knygos, kompiuteris – pagrindinės mokymo priemonės. Kosmoso simboliai – mokslo pažanga, ateitis.
Sieninis pano „Kunigo, profesoriaus Alfonso Lipniūno gyvenimas ir kančia“
Dailininkė Genovaitė Butkevičienė
Kūrinys atliktas sgrafito technika.
Lakoniškai, keliais simboliais, neramia banguojančia linija atpasakota kunigo Alfonso Lipniūno gyvenimo prasmė ir būties tragiškumas.
Šis nepaprastas žmogus – tai ąžuolas, giliai įleidęs šaknis į gimtąją žemę. Bažnyčios, po kurių skliautais aidėjo jo pamokslai, jo parašytos ar išverstos iš kitų kalbų knygos ir jau atšliaužiančios grėsmės nuojauta. Erškėčių vainikas, kryžiai, šautuvų durklai – kančios simboliai. Sugniuždytas kūnas, bet nepalaužta dvasia ir supančiota ji skrieja aukštyn į Dievą. Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedra, kurioje ilsisi kunigo Alfonso Lipniūno palaikai. Nueito gyvenimo prasmę simbolizuoja rankose liepsnojanti žvakė, o klūpanti lietuvaitė kviečia maldai iš širdies, o ne iš lūpų. Kviečia atverti Kristui savo širdis ir jis nuves mus tuo keliu, kuris mums skirtas. Ir tebūna kasdieninis mūsų gyvenimas – mūsų šventykla ir mūsų religija.
Šį meno kūrinį atidengė ir pašventino monsinjoras Juozapas Antanavičius ir mokyklos kapelionas kunigas Gintaras Jonikis 1994 m. kovo 24 d.