Lietuvoje 2017-ieji paskelbti Tautinio kostiumo metais. Šia gražia iniciatyva Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka „Žiburėlis“ pakvietė mūsų progimnazijos 2b klasės mokinius į edukacinį užsiėmimą „Lietuvių tautinis kostiumas. Kas tai“. Teatralizuoto užsiėmimo metu vaikai buvo vaizdžiai supažindinti su XX a. pradžios Lietuvos žmonių buitimi, apranga. Ypatingą reikšmę lietuviai skyrė drobei - nuo seno tikėjo magiška lino galia suteikti jėgų, apsaugoti nuo nelaimių. Viršutiniams šiltiems vyrų ir moterų drabužiams siūti buvo audžiama stora vilnonė medžiaga - milas.

Svarbi aprangos dalis buvo juosta - seniausias liaudies tekstilės audinys, pralenkiantis kitus raštų įvairumu. Iki XIX a. pabaigos juostomis moterys ir vyrai juosėsi drabužius. Juostas dovanodavo, aukodavo. Nuotaka per vestuves turėdavo apdovanoti juostomis ne tik vyro gimines, bet ir vestuvių dalyvius, todėl kraičiui merginos jų prisiausdavo po keliasdešimt.

Skyrėsi Lietuvos etnografinių sričių - aukštaičių, dzūkų, suvalkiečių, žemaičių ir klaipėdiečių - kostiumai. Regioniniai savitumai pasireiškė pasiuvime, puošyboje, ryškiausiai - spalvose, jų deriniuose.

Padėkoję už gražų ir prasmingą užsiėmimą ir gavę dovanų, nutarėme draugystę tęsti ir toliau.