Kai po visų darbų mūsų žemelė sugula į lygius arimus, kai aruodai alsuoja skalsa ir sotumu, kai seklyčioje pilna duonos ir motinos rankų šilumos, su palengvėjimu atsikvepiame – ramu gyventi čia, savo žemėje, kurios vardas nuo amžių – Lietuva.

3a klasės mokiniai pakvietė 3–4 klasių mokinius pakeliauti duonelės keliu, keliu iš laukų iki mūsų stalo. Juk duona yra sveikiausias maisto produktas ir neįkainojamas liaudies turtas. Duona yra ne tik maistas, bet ir vaistas. Šventės metu buvo kalbama poetų žodžiais, aiškinama, kaip duona buvo branginama, gerbiama senovėje, kaip buvo auginami rugiai senovėje ir dabar. Žinias apie duonos auginimą mokiniai perteikė ir scenos vaizdeliu. 3a klasės mergaitės pavirto ,,želmenėliais“, kurie papasakojo apie rugelių kančias žiemą. Berniukai buvo „piemenėliai“ ir pasakojo apie savo vargus, apie pagarbą duonai senovėje.

Išmokome mįslių, patarlių apie duoną, darbą. Visi mokiniai suprato kodėl duona už auksą brangesnė, kodėl be duonos sotus nebūsi. Šventės pabaigoje mokiniai minė mįsles, pasakė pateiktos patarlės pabaigą, vaišinosi duona. Visų nuotaika buvo pakili, juk duona buvo labai skani. Grįžo į namus praturtėję, pilni naujų žinių.