Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau-Įstatymas) nustato asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria juos sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai, apsaugos mechanizmą. Įstatymas taip pat nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą ir pažeidimus padariusių asmenų patraukimą atsakomybėn.

Pagal šį įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

• pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
• pavojaus aplinkai;
• kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams
• vykdant teisingumą;
• neteisėtos veiklos finansavimo;
• neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
• neteisėtu būdu įgyto turto;
• padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;
• kitų pažeidimų.

Teisės aktais reglamentuojantys pranešėjų apsaugą ir vidinio apie pažeidimus teikimo kanalo sukūrimą:

• Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“