Kai kasdienybės žingsniai užgožia švenčių šurmulį ir jaudulį, širdies kamputyje likusi švenčių šviesa šildo ir kelia šypseną, primenančią, kiek daug yra padaryta, įveikta, atrasta, suvokta, pamatyta. Tokį įspūdį paliko Alfonso Lipniūno progimnazijos bendruomenei Lietuvos 100 – čio popietės, susitikimai, debatai, projektai. Toks buvo ir šventinis renginys, simboliškai pavadintas „Istorijos lopšy užauginta“, į kurį besirenkančią progimnazijos bendruomenę sveikino dainavimo studijos mokinės daina „Mano kraštas“.

Šventinio susitikimo dalyviams – mokyklos bendruomenei - istorijos mokytoja Skaidrė Zavadskienė dar kartą priminė Lietuvos kelią į laisvę ir pasidžiaugė tais drąsiais žmonėmis, kurie nepabūgę jokių kliūčių vedė tautą, drąsino, įkvėpė, skatino ir pelnė pergalę. Naujų atradimų, idėjų, ieškojimų ir pergalių palinkėjo Lietuvos 100 –tį švenčiančiai mokyklos bendruomenei progimnazijos direktorė Vilma Petrulevičienė.

Į varguolių Lietuvą nukėlę teatro „Vėtra“ studijos mokiniai, kurie parodė kompoziciją, pastatytą pagal Just. Marcinkevičiaus poetinę dramą „Mažvydas“, priminė, koks sunkus buvo Lietuvos kelias ne tik į asmens, bet ir į žodžio laisvę, bet kai visa salė skandavo žodį „Lietuva“, tarsi susikibo rankomis pajusdami, kokie stiprūs, drąsūs, dori, išmintingi užaugome ir subrendome – visa Lietuva. Patvirtindami šią mintį, dainavome kartu su mokyklos dainavimo studijos 1- 4 klasių mokiniais dainą „Nupiešiu Lietuvą.

Švenčių akimirkos kaip saulės spinduliai šildo netgi tada, kai nėra saulės. Tokia šventė yra Lietuvos 100 -tis. Džiuginanti, nuskaidrinanti, kelianti ir įpareigojanti puoselėti tai, ką turime ir kuo džiaugiamės ir būti ta gerąja tąsa didžių žygių, žingsnių, darbų, kurių ėmėsi mūsų protėviai ir kuriuos kiekvienas įpareigotas esame saugoti šiandien ir dirbti toliau.

+3