Gruodžio 9 dieną su klasės mokiniais ir tėveliais vykome į Anykščius, kur mūsų laukė tikra lietuviška sena troba, suręsta iš rąstų, su ąžuoliniais stalais ir moline asla.

Atrodo, viskas visiems žinoma, kad per Kūčias ruošiame dvylika patiekalų, kepame kūčiukus, dalinamės kalėdaičiais ir laukiam išauštant Kalėdų ryto. Iš tikrųjų mes buvome labai nustebinti, kadangi nežinojome, nuo ko pradedamas ruošti Kūčių stalas ir ką simbolizuoja kiekvienas patiekalas, esantis per Kūčių vakarienę.

Pirmiausia stalą padengė šienu, kadangi Kūčių naktį apsilanko vėlės. Joms turi būti minkšta nutūpti. Dar pribarstė grūdų, kad būtų sotesnis mūsų stalas. Užtiesė baltą staltiesę, nes ant stalo vėliau buvo dedami visi patiekalai. Žvakė simbolizavo žvaigždę, kuri apšviečia visą pasaulį ir praneša apie kūdikėlio gimimą. Sužinojome, kad tuščia lėkštutė paliekama atklydusioms vėlėms vakarieniauti arba artimiems žmonėms, kurių jau nebėra tarp mūsų.

Kai pagrindiniai simboliai buvo sudėti ant stalo, šeimininkė papasakojo, kokie patiekalai turi puošti mūsų Kūčių stalą. Jų būtinai turi būti dvylika, nes kiekvienas iš jų simbolizuoja dvylika mėnesių.

Daugelis iš mūsų mokinių tikrai nebūtų valgę silkės ar spanguolių su medumi, bet sužinoję, kad neparagavus silkės juos gali užpulti utėlės, o nepavalgius spanguolių su medumi visus metus juos lydės ligos. Mokiniai ragavo viską iš eilės.

Labiausiai mokinius sužavėjo burtai, be kurių neapseinamas nė vienas Kūčių vakaras.

Pabuvojome Arklio muziejaus pastate. Kalvėje mokiniai pūtė dumples, klausėsi įdomaus pasakojimo. Stebėjo, kaip iš metalo padaroma vinis. Lankėmės audimo klasėje, puodų ir molinių žaislų dirbtuvėlėse.

Iš ekskursijos mes grįžome pilni įspūdžių ir visi su nekantrumu laukiame švenčių, kad savo namuose galėtume suruošti tikras lietuviškas Kūčias.