Ankstyvą rugsėjo 29 rytą 1a klasės bendromenė išsiruošė į kelionę po Panevėžio rajoną. Pirmoji mūsų stotelė buvo Lankytojų centras Krekenavoje – tai vartai į regioninį parką. Vieta, kurioje geriausia planuoti ir pradėti savo kelionę. Gidė mums suteikė visapusišką informaciją apie Krekenavos regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo vertybes, lankytinas vietas. Sudomino nuolatinė ekspozicija. Mus pasitiko įspūdinga Nevėžio upės dirbtinė vaga. Jos pakrantėse vaikai galėjo patampyti stumbrą už uodegos, apžiūrėti įstiklintas žoleles, pašokinėti gyvūnų pėdomis, užkasti rankas gludintuose akmenukuose, išklausyti paukščių balsų.

Paskui keliavome į kiemą, kur vyko edukacinė pamoka „Pojūčiai gamtoje“. Keliavome pojūčių taku gaudyti vėjo ant sūpynių, pajutome skirtingus pojūčius liečiant skirtingus žemės paviršius, mokėmės susikaupti ties Nevėžio vingiu, bandėme išgirsti įvairius gamtos garsus. Pamokos pabaigoje mus pavaišino kvapnia žolelių arbata. Užlipę į apžvalgos bokštą, grožėjomės Krekenavos apylinkėmis.

Malonu buvo keliauti Girinio taku. Susipažinome su miške augančiais medžiais, mediena. Smagu, kad neradome šiukšlių, kad žmonės moka pabūti gamtoje ir neteršti jos. Mes taip pat pasigrožėjome rudeninėm spalvom pasipuošusiais medžiais ir krūmais. Pailsėjome prie laužavietės. Sumuštiniai valgomi gamtoje, kartu su naujais klasės draugais, tėveliais ir mokytoja, buvo patys skaniausi.

  Visiems rūpėjo kuo greičiau išvysti didžiausius Europos žvėris – stumbrus. Atvykę pamatėme stumbrų bandą, kurią „ganė“ vienas mažas ožys. Girininkui leidus mes stumbrus pašėrėm. Jie mums papozavo ir mes atsisveikinome su miško galiūnais.

  Linksmi ir laimingi išvykome į linų muziejų Upytėje. Čia sužinojome apie tai, kaip linai buvo apdirbami senovėje. Norintys mokiniai patys išbandė, kaip reikia minti, brukti, šukuoti linus, susipažino kaip jie verpiami, audžiami.

  Smagu buvo keliauti visiems kartu. Geriau pažinome vieni kitus, planavome tolimesnes klasės bendruomenės veiklas.