Tvarkaraščiai 2023-2024 m. m.
PAMOKŲ LAIKAS
Pamokos Pradžia (val.) Pabaiga (val.) Pertraukos trukmė (min)
1 8.00 8.35 20
2 8.55 9.30 20
3 9.50 10.25 30
4 10.55 11.30 30
5 12.00 12.35 -
Pamokos Pradžia (val.) Pabaiga (val.) Pertraukos trukmė (min)
1 8.00 8.45 10
2 8.55 9.40 10
3 9.50 10.35 20
4 10.55 11.40 20
5 12.00 12.45 -
Pamokos Pradžia (val.) Pabaiga (val.) Pertraukos trukmė (min)
1 8.00 8.45 10
2 8.55 9.40 10
3 9.50 10.35 20
4 10.55 11.40 20
5 12.00 12.45 10
6 12.55 13.40 10
7 13.50 14.35 -

Lietuvos pedagogų stažuotė Italijos prestižinėse mokyklose

Paskelbta: 2014-10-31
Peržiūros: 1853
Kategorija: Renginiai

Spalio 18-24 dienomis kartu su 14 pedagogų iš skirtingų Lietuvos mokyklų dalyvavau stažuotėje ,,Šiaurės Italijos neformaliojo švietimo paslaugų, siejamų su tvirtų šeimos tradicijų ir aktyviais bendruomenių santykiais modeliai“. Stažuotė vyko ES projekto „T klasė“, vykdomo VšĮ „AJA viešieji ryšiai“ iniciatyva. Susipažinta su Italijos švietimo sistema, aplankytos dvi skirtingas bendradarbiavimo su tėvais patirtis turinčios mokyklos Milane ir Venecijoje.

Bendradarbiavimo su tėvais nuostatai yra griežtai įrašyti vieno prestižiškiausių valstybinio licėjaus gimnazijos, pavadintos literatūros klasiko Alessandro Manzoni vardu, Milane įstatuose. Taisyklės numato, kad tėvai dalyvauja visuose lygmenyse - klasės aktyvuose ir jų susirinkimuose, mokyklos aktyve. Netgi mokyklos tarybos prezidentas yra vienas iš tėvų. Apie tai, kad tėvų vaidmuo yra labai reikšmingas, papasakojo šios mokyklos direktoriaus pavaduotoja profesorė Elena Benaglia: ,,Mes turime tris pagrindines problemas – tai vėlavimas į pamokas, jų nelankymas ir motyvacijos stoka. Visas jas padeda spręsti glaudus tėvų ir mokytojų ryšys. Mokytojai su tėvais bendrauja tiek internetinių tinklų pagalba, tiek susitikdami asmeniškai. Kiekvienas mokytojas savo darbo plane yra numatęs po valandą per savaitę, kurią skiria susitikimui su trim tėvais. Tam mokykloje yra numatyta speciali patalpa. Per metus neformalioje aplinkoje kiekvienas pedagogas, kuris moko vaiką, susitinka su kiekvieno mokinio tėvu asmeniškai.“

Kaip ir Lietuvoje, taip ir Italijoje mokykloms trūksta finansavimo. Italijoje šį rūpestį perima tėvai. Pavyzdžiui, remontui pinigų padeda surinkti tėvų bendruomenė, aktyviai rašydama laiškus valstybinėms institucijoms. Mokyklos priežiūra (sargavimas) irgi patikėta mokyklą lankančių vaikų šeimai, kuri nuolat gyvena jos patalpose. Alessandro Manzoni mokykla turi paveldėtą didžiulę biblioteką su ne vieną šimtmetį skaičiuojančiomis vertingomis knygomis. Ilgą laiką jomis mokiniai negalėjo naudotis, nes dėl lėšų trūkumo nebuvo bibliotekininko etato. Padėtį išsprendė mamos – namų šeimininkės. Jos nemokamai ir pasikeisdamos ėmėsi bibliotekininko darbo. Kartu rengia literatūrinius vakarus, kviečia kultūros veikėjus, rašytojus. Susirenka visa bendruomenė. Kitoje mokykloje - keliautojo Marco Polo vardo pavadintame valstybiniame licėjuje, įsikūrusiame Venecijos centre, didikų rūmuose, irgi vyksta kultūros vakarai. Tai muzikinės pakraipos mokykla, į kurios koncertus kviečiami ne tik esamų mokinių tėvai, bet ir būsimųjų. Taip puoselėjami gražūs santykiai su mokyklos tėvais ir kartu prisistatoma naujiems bendruomenės nariams.

Italijoje vaikai mokosi šešias dienas per savaitę. Mokslo metai prasideda rugsėjo viduryje, kai kiekviena mokykla individualiai paskelbia mokslo metų pradžios datą. Mokslas privalomas iki 18 metų. Lietuvos pedagogus nustebino tai, kad Italijos mokyklose, kaip viena iš pagrindinių papildomų užsienio kalbų, labai populiari yra lotynų kalba. Nesvarbu, kad ši kalba nėra vartojama buityje, italų pedagogai įsitikinę, kad ji yra labai reikšminga norint susipažinti su ankstyvąja literatūra, šalies istorija, gebėti skaityti istorinius šaltinius, kartu pajausti ne vieną šimtmetį skaičiuojančios kultūros niuansus.

Pasak projekto vadovės Jūratės Jadkonytės Petraitienės ,,pedagogų stažuotė, kaip mokymo forma, yra viena veiksmingiausių. Jos metu pedagogai turi galimybę susipažindinti su skirtingomis užsienio šalių švietimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos formaliojo ir neformaliojo ugdymo ypatumais, pasikeisti informacija, o gautą patirtį panaudoti savo mokymo įstaigos bendradarbiavimo su tėvais modelio kūrime“.

Kelionės metu pedagogai dalijosi stažuočių patirtimi. Utenos A. Šapokos gimnazijos direktorius Saulius Brasiūnas supažindino su Norvegijos švietimo sistema. Aš pasidalinau stažuotės Suomijoje patirtimi. Vilniaus Lietuvių namų direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vilma Balčiūnienė pristatė Vokietijos Hiutenfeldo Vasario 16 -osios gimnazijos, vienintelės lietuviškos mokyklos vakarų Europoje, bendruomenės veiklą.

Manau, ši stažuotė - tai ne tik galimybė susipažinti su kitos šalies švietimo sistemos ypatumais, bet ir puikus bendradarbiavimo pavyzdys, šiltų santykių užmezgimas su Italijos ir Lietuvos mokyklų pedagogais.

Alfonso Lipniūno progimnazijos direktorė Vilma Petrulevičienė